Lengvi skaitiniai

                                     Namelio ant vištos kojos istorija. Ant vištos kojos stovi namelis, Jame gyvena mažas svirplelis. Jis nelaimingas, nes verčiamas groti, Pikta šeimininkė neleidžia sustoti. Tik kai raganė ant šluotos namus palieka, Svirplys ir jo smuikas truputį pamiega. Bet jis turi draugą, Jonukas vardu, Kartais jie verkia per naktį abu. Svirplys negali niekaip išsilaisvint, Jonuką gi ragana nori suvalgyt. Ragana vaiką sočiai maitina, O maistą jam sesutė gamina. Jis užrakintas, o Grytutė laisva, Bet be brolio negali bėgti iš čia. Ragana jiedviem kalbėtis neleidžia, Tad svirplys sugalvojo, kaip jiems pagelbėt. Kai ragana užsiėmus ir nieko nemato, Svirplys sau groja ramią sonatą. Vaikai tyliai tada pabendrauja, Ir viltis jiems atgimsta iš naujo. Kai šeimininkė pasirodo vėl čia, Svirplys garsiai užgroja slapčia. Taip brolis pakalbėjo su sese Ir nutarė jie abu bėgti iš čia. Tik kaip tą pikčiurną apdumti? Svirp

                                     Saulė, lietus, drakonas ir mergelė. Saulė šiandien nepatekėjo – Ją pagrobė drakonas nuožmus, Mėnuo ašarėlę nuliejo Ir verks visa dieną dangus.      Vis verkia dangus dėl pradingusios saulės,      Depresija apėmė beveik visa pasaulį,      Bet tikiu, kad sulauksim karžygio narsaus,      Sugrąžins jisai saulę ir drakoną nubaus. Nepaleidžia dar saulės piktas drakonas, Savanaudis baisus tas nevidonas, Kur tas narsuolis, kurs drakoną nukaus, Išvaduos jisai saulę ir šlovės daug įgaus.      Paprašiau nuožmų drakoną      Paleist mūsų mieląją saulę,      Bet jis padėties šitos ponas –      Mergelės mainais reikalauja. Merginos, kas norit su drakonu gyventi? Jis jaunas, stotingas ir turtingas labai, Galėsite aukso rūmuos pasenti, O meile jus gaubs drakoniukai vaikai.     Ir štai, drakonas jau nugalėtas     O saulė grąžinta į vietą.     Mergelė skaisti padėjo –     Drakoną žvilgsniu pakerėjo.