Gaidys
Gaidys Buvo labai sunku, trūko oro, mažas jo kūnelis pavargo, bet jis nepasidavė. Jam labai norėjosi palikti šį ankštą būstą. Ir jis vėl ir vėl bandė. Kai jėgos visiškai išseko ir atrodė, kad viskas baigta, jis susikaupė dar vienam, paskutiniam smūgiui. Kažkas sutraškėjo ir į jo mažą būstą įsiveržė garsai, kvapai bei siauras šviesos spindulėlis. Šiek tiek pailsėjęs, jis galutinai pralaužė jį gaubusią sieną ir žengė į šviesą. Pirmas žingsnis nepavyko, jį apžilpino šviesa, silpnos kojelės susipynė ir jis greičiau iškrito nei išlipo iš suskilusio kiaušinio kevalo. Bet čia jam į pagalbą atėjo didelė, plunksnuota mama. Ji snapu parėmė savo jauniausiąjį palikuonį ir padėjo jam atsistoti. Apsipratęs su šviesa ir triukšmu, mažylis apsidairė ir pamatė, kad jį supa daug į jį panašių gentainių, kai kurie jau guviai lakstė aplinkui ir kažką lesinėjo. Vie