Gyvaėdžiai
Gyvaėdžiai Lietuvos miškuose siautėja paslaptingų padarų gaujos. Jie lankosi įvairiose Lietuvos gražiose vietose – parkuose, miškuose, giriose, net rezervatuose. Po jų apsilankymo nelieka nieko gyvo. Niekas nežino iš kur atsirado šie, stebėtinai į žmones panašūs, padarai. Spėliojama, kad gal jie atsibeldė iš kosmoso platybių ar užgimė tamsiausiuose žmogaus sielos užkaboriuose. Aišku tik, kad jie nekenčia visko, kas gyva, t.y. žaliuojančių, šliaužiančių, skrendančių, žingsniuojančių, lojančių, mekenančių ir net mąstančių. Ilgai niekas nesuprato, kodėl. Bet vienas jų, matyt iš godumo, krito nusiaubtame miške, o jo bendrai jį paliko. Mokslininkai ištyrė jo kūną ir pamatė, kad jo smegenys, tikriausiai dėl poreikio mąstyti nebuvimo, atrofavosi ir susitraukė iki riešuto dydžio. Taigi, šie padarai negali mąstyti, reiškia jie neturi ir sielos. Jie ne žmonės, todėl jų panašumas į mus yra siaubingas. Kadangi jie n