Lengvi skaitiniai

                                                                                  Mažylis      Mažylis buvo jau pagyvenęs, bet dar stiprus didžiulis senbernarų veislės šuo. Taip jį pavadinti pasiūlė juokaudama šeimininkė, kai jį, visai dar mažą, parsinešė namo šeimininkas.  Ir šeimininkas sutiko.  Mažylis nenustojo niekada stebėtis kaip jo šeimininkas lengvai sutinka su viskuo, ką sako ar daro jo moteris. Jau tada jis buvo ne visai mažas, bet sunku sulyginti su dabartiniu Mažylio dydžiu. Iš pradžių šeimininkė priekaištavo, kad parsinešė namo tokios didelės veislės šuniuką, bet ilgainiui apsiprato ir pamilo Mažylį. O šis norėjo ir mokėjo prisigerinti. Jis papirko  šeimininkus meilumu, švelnumu ir visišku atsidavimu.      D...

                                           Gandras              Gandras plačiai išskėtė sparnus, laukdamas pirmųjų saulės spindulių, ir sukleketavo, sveikindamas naują dieną. Šalia jo tupėjo draugė, ji negalėjo atsistoti, nes perėjo du kiaušinius. Ji tik ištiesė kaklą ir pasitrynė galva gandrui į šoną.             Lizdą jie buvo įsirengę aukštai, sename ąžuole, kurio viršūnę kadaise nuskėlė žaibas. Ąžuolas ir be viršūnės žaliavo bei teikė pastogę ne tik gandrams, bet ir žemiau įsikūrusiems mažesniems paukščiams. Tiesa, gandrams lizdą padėjo sukurti žmonės, įkėlę į nulaužtą ąžuolą medinį ratą. Žmonių namas stovėjo šalia, gandrai ir žmonės  vieni kitiems n...