Kačiukas

                                             Kačiukas

        Po saulės spindulių nutviekstą kambarį linksmai šėliojo mažas kačiukas. Jis ką tik palakė pieno, tad buvo kupinas jėgų ir labai norėjo žaisti. Jo mama, raina katė snaudė ant palangės ir palaimingai murkė. Broliukų ar sesučių kačiukas neturėjo, todėl teko žaisti vienam. Labiausiai jam patiko žaisti su saulės zuikučiais, kurių netrūko, nes langas buvo į gatvės pusę ir atsispindėjusi nuo langų ir mašinų saulė šokdino zuikučius po visą kambarį. Kai kurie pakildavo iki pat lubų, todėl kačiukui teko kabintis į viską, kad tik juos pasiektų. Taip kačiukas kelis kartus užlipo, kabindamasis nageliais į užuolaidą, iki pat lubų. Vieną kartą besileidžiant žemyn, užuolaida neišlaikė ir suplyšo. Kačiukas suprato, kad kažką padarė negerai, nustojo žaisti ir nuėjo prie mamos pamiegoti. Čia gera ir ramu.

        Katė išgirdo atsidarančias duris, lyžtelėjo kačiuką ir abu nubėgo pasitikti šeimininkų. Jie atėjo į kambarį, pamatė suplėšytą užuolaidą ir ilgai bei piktai tarpusavyje ginčijosi. Kačiukas tupėjo susigūžęs, gal net suprato, kad tai dėl jo išdaigų. Dar labiau susigūžė, kai šeimininkas suėmė jį už sprando, pakėlė ir įgrūdo į maišą. Nešamas tamsiame maiše kačiukas bijojo net cyptelėti, tik girdėjo užsitrenkiančias duris, paskui mašinos ūžima, tada viskas nutilo. Nematoma ranka jį vėl pakėlė ir numetė žemyn. Krisdamas kačiukas truputį užsigavo, bet nedaug. Jis išgirdo šeimininko žingsnius, tolstančią mašina ir liko vienas. Pasimuistęs kačiukas išlindo iš maišo ir apsidairė. Viskas buvo keista ir nepažįstama, kačiukas dar nebuvo vaikščiojęs žole, o medžius matė tik per langą. Kačiukas gailiai sukniaukė, tikėdamasis kad mama jį išgirs, bet niekas neatsiliepė.

         Kačiukas jau buvo alkanas, nežinojo kur eiti, tad kėblino per žolę, kur akys vedė. Pradėjo temti, pavargęs kačiukas susisuko tarp medžio šaknų ir dar kartą pakvietė mamą. Bet neatsirado nei mama, nei dubenėlis su šiltu pienu, bet užtat miškas prisipildė keistų garsų. Aplink čežėjo, šūkčiojo, ūbavo, šnarėjo, šmėsčiojo šešėliai, kačiukas vis labiau spaudėsi prie medžio šaknų, bet užmigti negalėjo. Ir tik auštant, kai naktinius miško garsus pakeitė rytinės paukščių trelės, kačiukas užsnūdo.

          Mažąjį rainakėlį pažadino jo paties urzgiantis pilvas. Kačiukas sunkiai atsistojo ant netvirtų letenėlių ir nuėjo tolyn. Netoliese rado mažą balutę ir palakė truputį vandens. Pieno jis neatstojo, bet pasidarė šiek tiek geriau. Reikėjo maisto, bet kaip jo susirasti, kačiukas nežinojo. Išgirdęs mašinų ūžimą, kačiukas pasuko į tą pusę, gal ten tikėjosi rasti mamą ar šeimininkus, bet kelią jam pastojo daug didesnis už jį urzgiantis padaras. Kačiukas dar nebuvo sutikęs šuns, bet instinktyviai jautė pavojų, todėl, nieko nelaukdamas, šiaip taip įsikabarojo į neaukštą medį. Šuo tai nubėgdavo tolyn, tai skalydamas grįždavo atgal, o kačiukas, paklaikęs iš baimės, tūnojo medyje. Dar ilgai, šuniui dingus, kačiukas nedrįso nusileisti žemyn, o ir jėgų nebeturėjo. Negano to, dar pradėjo lyti šaltas lietus.

          Nebegalėdamas tverti, jau atėjus vakarui, kačiukas tiesiog iškrito iš medžio ant žolės ir visai nusilpusiomis letenėlėmis nuslinko  ūžiančio garso link. Išėjus iš miško, jo kailis buvo susivėlęs, sulytas, o kūnelis visiškai išsekęs. Jis lėtai ėjo keliu, kai pamatė artėjančią šviesą ir išgirdo mašinos ūžimą. Instinktas ragino kačiuką pasitraukti į šalį, bet jis jau buvo susitaikęs su viskuo, todėl tik susigūžė, laukdamas smūgio, o šviesa jau visiškai priartėjo. Bet smūgio nebuvo. Kačiukas jau vos vos jautė, kad jį pakėlė nuo žemės, kažkur nunešė, tada iššluostė kailiuką ir suvyniojo į kažką minkštą. Kačiukas sušilo ir užsnūdo.

         Kačiukas pajuto šilto pieno kvapą ir pabudo. Žmogaus ranka jį pakėlė ir paguldė ant dubens krašto. Palakęs, apsidairė. Aplinka buvo nepažįstama, kvapai kitokie, net dubenėlis buvo kitoks, o ir saulės zuikučių čia nėra. Bet yra ranka, kuri švelniai paglosto kačiuko galvą, nuneša jį ant sofos ir paguldo. Gal ir suprato kačiukas prieš užmigdamas, kad rado naujus namus, bet negalėjo suprasti kodėl prarado senuosius.