Lengvi skaitiniai

                                                    Jotvingis (5-oji dalis)          Tekančios saulės spinduliai apšvietė nedidelį žmonių būrelį, keliaujantį didelio, vaizdingo ežero pakrante. Ežere plaukiojo gulbės, antys ir būriai kitų paukščių, ore, virš vandens, suko ratus plėšrūnai, ieškodami grobio, bet nepaisant to, oras buvo pripildytas pačių įvairiausių paukščių giesmių. Virš ežero kilo lengvas rūkas.           Jaunuoliai, vedami senojo vaidilos Vaištauto, keliavo į šiaurės rytus. Jie godžiai traukė į plaučius gimtinės orą, stebėjo gamtą ir viskuo džiaugėsi. Jiems dar buvo sunku suvokti, kad jiems pavyko ir jie jau yra namie. Net ir Rugilė su Lokiu jautėsi namuose, nes buvo tarp draugų ir netgi daugiau, nei tarp draugų, ypač Rugilė. Įdienojus keliautojai tol...

                                                                             Jei Jei tu jau nieko negirdi Ir nebejauti vėjo, Reiškia į tavo širdį Šalta žiema atėjo.                     Jei nematai paukščio skrydžio            Ir nejauti tirpstančios snaigės,            Tau reikia susimąstyti –            Gal tavo gyvenimas baigės?   Bet jei jauti šešėlį, Girdi alsavimą nakties, Matai, kaip žydi gėlės, Tai dar turi vilties.                  ...

                                         Jotvingis (4-oji dalis)      Iš už krūmo išlindo jaunas vyras ir apsidairė. Aplinkui buvo tylu, tik įprasti garsai, linksmai čiurleno upelis, čiulbėjo paukščiai. Tolėliau prie upelio atėjo atsigerti stirnų pulkelis, vadinasi, pavojaus arti nėra. Jaunuolis dar pasižvalgė aplinkui, patyrinėjo pėdsakus, bet nieko įtartino nepastebėjo. Jis grįžo atgal ir netrukus pasirodė daugiau žmonių, trys vyrai ir dvi merginos markstėsi nuo ryto saulės, bet visi buvo patenkinti. Kelias namo buvo laisvas.      Kelionė buvo smagi, kelias dienas jie nesutiko jokio žmogaus ir nematė gyvenviečių, tad niekas netrukdė keliauti į rytus, tolyn nuo savo buvusio kalėjimo. Nors ir buvo labai sunku, bet dar urve sutarė, kad kalbė...

                                         Jotvingis (3-oji dalis)       Su broliu pasikalbėti ir jį įtikinti jaunajam jotvingiui pavyko, vos tik grįžus iš nenusisekusio žygio. Jaunesnysis brolis pats jautė, kad nepritampa prie vokiečių, fryzų ir kitų atvykėlių. Kadangi broliai nežinojo savo tikrųjų vardų, o vokiškais vadinti vienas kito nenorėjo, tai sutarė, kad kol kas vadins vienas kitą tiesiog broliu, bet tik kai bus visiškai vieni. Nenorėjo jie bendrauti ir svetima kalba, bet savos tiesiog nemokėjo.         Neilgai trukus vyresniajam broliui pavyko pasikalbėti ir su sesute, kuri buvo beišauganti iš paauglystės ir taip pat turėjo sunkumų bendraujant su bendraamžiais. Ją įtikinti buvo daug sunkiau, nei brolį, ji niekaip nega...