Neatidarytos durys

                                        Neatidarytos durys

Mano akys į tekančią saulę žiūri,

Pabudę, kaip ir kiekvieną rytą,

O ausys išgirsta, kaip verkia durys,

Visą naktį neatidarytos.

     Voras, nors ir pagavęs musę,

     Liūdnas ropoja per sieną,

     Gal vorė, antroji jo pusė

     Išėjo, ir jis liko vienas?

Šaldytuvas kažkaip irzliai urzgia,

Matyt, jam trūksta maisto viduj,

Nenuėjau vakar į parduotuvę,

Tingėjau, galvojau nueisiu paskui.

    

     Langai visi ištisai aprasoję,

     Gal jiems ant stiklo kas užkrito,

     Ar jie, kaip tos durys, ašaroja,

     Visą naktį neatidarytos.

Arbatinukas iš padilbų žiūri,

Tarsi būtų ko įsiskaudęs,

Žiūriu,  vandens jis neturi,

Nusiminęs, iš piktumo įraudęs.

     Kėdės, visiškai atsistūmę nuo stalo,

     Susipykę, nusisukę viena nuo kitos,

     Ant stalo kiurkso neplautas bokalas,

     O jame likutis vakarykščios giros.

Ir mes kartais elgiamės bjauriai,

Net skriaudžiame vienas kitą,

O paskui vieniši tyliai raudam,

Kaip tos durys,... neatidarytos.

Leonas Litvinavičius

Vilnius,

2019.03.23.