Jotvingis (13-oji dalis)
Jotvingis (13-oji dalis) Didžiulėse tėčio Lokio letenose mažylė Viltė atrodė dar mažesnė. Lokys, nors ir būdamas galingas vyras, labai švelniai sūpavo savo dukrelę. Juos abu įdėmiai ir meiliai stebėjo Jostautė, karkartėmis atitraukdama žvilgsnį nuo taisomo drabužio. Jie visi trys buvo laimingi. Žiema praėjo ramiai, karo nebuvo, bet buvo šaunios nedžioklės, maisto netrūko, beliko tik džiaugtis gyvenimu ir laukti pavasario, o jis jau čia pat. Viltė užmigo ant tėčio rankų ir jis atsargiai paguldė dukrelę į lovelę. Vos Lokys spėjo tai padaryti, į jų kampelį įsiveržė Gedotė. Gedotė visa žiemą be Rugilės ir Margirio nerado sau vietos, kur buvęs, kur nebuvęs, vis lankė seserį, mažąją dukterėčią ir geriausią savo draugą Lokį. Jie visi visada rado kalbą, o kartais tiesiog sėdėdami tylėjo. Štai ir dabar pasisveikinęs Gedotė atsisėdo ant suolo, jis buvo šiek tiek susirūpinęs. Per visą žiemą jie negavo jokios žinutės iš Rugilės, todėl visišk