Pranešimai

Debesėlis

Vaizdas
Debesėlis

Debesėli mielas, Kur tu šiandien plauksi? Iškeliausi vienas Ar manęs palauksi?
Nukeliautume oriai, Ten, kur sapnai gimsta, Išsipildo norai Ir siela nurimsta.
Ten, kur ilsis saulė Pataluose rūko, Kur jos didi meilė Su mėnuliu nutrūko.
Šitos kelionės noras Įsėlino širdin, Palauk, likimo broli, Keliausiu su tavim.

Leonas Litvinavičius 2019.09.07 Vilnius

Gyvaėdžiai

Gyvaėdžiai Lietuvos miškuose siautėja paslaptingų padarų gaujos. Jie lankosi įvairiose Lietuvos gražiose vietose – parkuose, miškuose, giriose, net rezervatuose. Po jų apsilankymo nelieka nieko gyvo. Niekas nežino iš kur atsirado šie, stebėtinai į žmones panašūs, padarai. Spėliojama, kad gal jie atsibeldė iš kosmoso platybių ar užgimė tamsiausiuose žmogaus sielos užkaboriuose. Aišku tik, kad jie nekenčia visko, kas gyva, t.y. žaliuojančių, šliaužiančių, skrendančių, žingsniuojančių, lojančių, mekenančių ir net mąstančių. Ilgai niekas nesuprato, kodėl. Bet vienas jų, matyt iš godumo, krito nusiaubtame miške, o jo bendrai jį paliko. Mokslininkai ištyrė jo kūną ir pamatė, kad jo smegenys, tikriausiai dėl poreikio mąstyti nebuvimo, atrofavosi ir susitraukė iki riešuto dydžio. Taigi, šie padarai negali mąstyti, reiškia jie neturi ir sielos. Jie ne žmonės, todėl jų panašumas į mus yra siaubingas. Kadangi jie naikina visa gyvastį savo kelyje, mokslininkai juos pavadino Gyvaėdžiais. Blogiausia, k…

Pasirinkimas

Vaizdas
Pasirinkimas
Nutiesė man saulė sidabrinį taką Ir pakvietė būt jos svečiu, Bet man drąsos neužteko Žengt tuo žvaigždėtu keliu.
Gal būtų pas saulę patikę, Pasilikčiau gyvent nuolatos, Nesužinosiu jau šito, Nes man nepakako narsos.
Kartais Laima suteikia šansą Tada laimę galim surast, Bet kaip atpažinti tą ženklą, Galim tik patys suprast.
Kartais trūksta tik žingsnio, Kad gyvenimą savo pakeist, Tik dažnai pritrūkstame ryžto Ir progas mes linkę praleist.
Tad reikia elgtis ryžtingai Ir galimybe pasinaudot, Jau geriau pasielgt neteisingai, Nei pastoviai visko bijot.
Leonas 2019.04.04 Vilnius

Neatidarytos durys

                                        Neatidarytos durys

Mano akys į tekančią saulę žiūri, Pabudę, kaip ir kiekvieną rytą, O ausys išgirsta, kaip verkia durys, Visą naktį neatidarytos.
Voras, nors ir pagavęs musę, Liūdnas ropoja per sieną, Gal vorė, antroji jo pusė Išėjo, ir jis liko vienas?
Šaldytuvas kažkaip irzliai urzgia, Matyt, jam trūksta maisto viduj, Nenuėjau vakar į parduotuvę, Tingėjau, galvojau nueisiu paskui. Langai visi ištisai aprasoję, Gal jiems ant stiklo kas užkrito, Ar jie, kaip tos durys, ašaroja, Visą naktį neatidarytos.
Arbatinukas iš padilbų žiūri, Tarsi būtų ko įsiskaudęs, Žiūriu, vandens jis neturi, Nusiminęs, iš piktumo įraudęs.
Kėdės, visiškai atsistūmę nuo stalo, Susipykę, nusisukę viena nuo kitos, Ant stalo kiurkso neplautas bokalas, O jame likutis vakarykščios giros.
Ir mes kartais elgiamės bjauriai, Net skriaudžiame vienas kitą, O paskui vieniši tyliai raudam, Kaip tos durys,... neatidarytos.
Leonas Litvinavičius Vilnius, 2019.03.23.

Kandidato svajos

Artėja rinkimai, vyksta daug debatų įvairiose vietose, o kai debatai pasibaigia, išeina paskutinis dalyvis, uždaręs duris, išjungiamos šviesos, kameros ir mikrofonai, kandidatas lieka vienas, įsitaiso patogiau, permąsto ar gerai pasirodė, patiki, kad bus išrinktas, ir įsisvajoja…
Kandidato į seimo ar tarybos narius svajos
Užsiauginčiau aš ilgas rankas, Kad jus visus galėčiau apkabinti, Bet čia tik priedanga, nes aš Iš Lietuvos norėčiau kuo daugiau paimti.
Norėčiau aš turėt daug pinigų, Tad imčiau viską, ką tik duosit Su manimi sutart nebus sunku O aš kaip reikia, taip balsuosiu.
Ir namą, ir mersą paimti sutikčiau Ir pilką akmenį ant lauko pliko, Aš net ir viešbutį paimčiau, Jei dar nors vienas liko.
Norėčiau aš turėt ir daug mergų, Kad smegenis ir langus pavalytų Pažaisčiau dieną su viena iš jų, O vakare išeičiau sau pas kitą.
Savo vaikams aš duočiau pinigų, Juk tai gyvenime svarbiausia Svarbu, kad jie man netrukdytų Tarnauti savo tautai.
Nupirkčiau žmonai akcijų ir kailinius brangius, Kad viską pratylėtų, Juk…

Gaidys

Vaizdas
                                                       Gaidys
Buvo labai sunku, trūko oro, mažas jo kūnelis pavargo, bet jis nepasidavė. Jam labai norėjosi palikti šį ankštą būstą. Ir jis vėl ir vėl bandė. Kai jėgos visiškai išseko ir atrodė, kad viskas baigta, jis susikaupė dar vienam, paskutiniam smūgiui. Kažkas sutraškėjo ir į jo mažą būstą įsiveržė garsai, kvapai bei siauras šviesos spindulėlis. Šiek tiek pailsėjęs, jis galutinai pralaužė jį gaubusią sieną ir žengė į šviesą. Pirmas žingsnis nepavyko, jį apžilpino šviesa, silpnos kojelės susipynė ir jis greičiau iškrito nei išlipo iš suskilusio kiaušinio kevalo. Bet čia jam į pagalbą atėjo didelė, plunksnuota mama. Ji snapu parėmė savo jauniausiąjį palikuonį ir padėjo jam atsistoti. Apsipratęs su šviesa ir triukšmu, mažylis apsidairė ir pamatė, kad jį supa daug į jį panašių gentainių, kai kurie jau guviai lakstė aplinkui ir kažką lesinėjo. Vienas gentainis pribėgo ir skaudžiai kirto snapu, mažylis susverdėjo, bet atsilaikė ir pats at…

Kaukė

Vaizdas
Kaukė


Atsikeliu ryte ir išeinu į gatvę, Išvijo iš namų įgrįsusi vienatvė, Sakau, pabūsiu šiandien tarp žmonių, Gal net draugu galėtų tapt bent vienas jų? Žvaliai einu šaligatviu ir stebiu žmones Tamsu dar, ir jie visi atrodo man malonūs. Išaušo, ir matau, beveidės minios plaukia, Visi jie užsidėję abuojumo kaukes. Štai eina vienas, visas išsišiepęs, Atrodo vakar buvo kiek pavėpęs, Šypsausi jam, o jis į tai nereaguoja, Išlipo gal iš lovos šiandien ne ta koja? Ir mano optimizmas blėsta po truputį, Bet dar prisiverčiu lauke šiek tiek pabūti. Šypsausi aš vienam, antram, trečiam, Tik niekas šypsniu neatsako man, Vieni į nugaras ar telefonus žiūri, Kiti net slepiasi po visokiom kepurėm. Pavargęs ir suirzęs grįžtu tarp keturių sienų, Na, ką gi, šiandien dieną vėl praleisiu vienas. Žvelgiu į veidrodį, o siaube, aš taip pat su kauke, Tai kaipgi aš iš ko nors dėmesio galiu sulaukti?
Leonas Litvinavičius 2018.12.06 Vilnius