Vilkas
Vilkas Šiandien motina vilkė elgėsi keistai. Po pašėlusio vakarinio bėgimo vilkė visą naktį pragulėjo urvo pradžioje, be paliovos uosdama orą ir retkarčiais tyliai suurgzdama. Urvo kampe gulėjo jaunas vilkas, vienintelis jai likęs sūnus po susidūrimo su dvikojais žiauriais padarais. Tą kartą dingo ir jos draugas, šio jauno vilko tėvas. Vilkei ir vienam vilkiukui pasisekė, jie spėjo pasislėpti ir liko gyvi. Bet šiandien vilkė jautė, kad jai nepavyks apsaugoti savo sūnaus. Rytuose jau brėško ir vilkė žinojo, kad dvikojai padarai su trenkiančiomis iš tolo lazdomis, padedami prijaukintų vilkų giminaičių, juos persekios. Vilkė žinojo, kad paliko stiprų pėdsaką, kuriuo net menkiausią uoslę turintis jų giminaitis atseks iki jų irštvos be vargo. Vakare, dar nesutemus, vilkė išėjo medžioti ir nusivedė savo jauną sūnų, kad šis išmoktų medžioklės paslapčių, bet jiems nepasisekė. Juos suuodė šunys ir pradėjo loti, o tada pasirodė tie dvikoj