Drugelis
Įskrido į ausį drugelis,
Galvojo, kad rado draugelį –
Jį vijosi jaunas žvirblelis
Iš aš jam padėjau, vargšeliui.
O jis ten kiaušinį sudėjo,
Nors aš to visai nenorėjau.
Sakau jam, tavęs man, gražuolio,
pagailo,
Išgelbėjau tavo spalvotą kailį,
Bet savo kiaušinį tu pasiimk
Ir manęs daugiau nekankink.
Puolė raudoti spalvingas drugelis
–
Aš tik noriu užauginti sūnelį,
Gal visgi padėti galėtum,
Neradau aš jam saugesnės vietos.
Tas paukštis siaubingai baisus
Sulesė mūsų visus vaikelius,
Paskutinis kiaušinis man liko,
Prie tavo ausies jis prilipo.
Pagalvojau, juk neklausia niekas
–
Ar gerai jautiesi, ar gerai
miegi,
Kaip tu laikaisi, kaip gyveni,
Ką ten nešioji savo ausy?
Juk puikiai žinau, kad niekam
nerūpi
Kas mano ausy ar širdyje tupi.
Atsakiau jam, na gerai, tegul
būna,
Užauginsiu ausy tavo sūnų.
Apsidžiaugė mažas, spalvotas
sparnuotis,
Kad pradėjo jis man širdingai
dėkoti –
Skolingas aš tau neliksiu tikrai,
Atsilyginsiu stipriai, sakau tau
tvirtai.
Sakau sau, ką tu toks mažas man
gali duoti,
Bet garsiai nutariau to nekartoti.
***
Kitą rytą atsikėliau pasitikt
saulę,
Stebėjau pro langą bundant
pasaulį,
Priskrido prie lango naujas
draugelis,
Pamojavo man savo sparneliais.
Ir staiga pasijutau aš laimingas,
Juk tapau kažkam reikalingas.
Atvėriau plačiai didelį langą,
Išgirdau medžius tyliai kalbant,
Paukščių giesmės tapo skambesnės,
O vasaros spalvos sodresnės.
Užpildė širdį didelis džiaugsmas,
Išnyko visas pasaulio skausmas,
Nutūpė man ant rankos drugelis,
Ir aš pajutau, kad jis tikras
draugelis.
Mažas šitas skraiduolis, betgi
galingas –
Padarė mane jis laimingu.
Leonas Litvinavičius
Vilnius
2022.06.01
Komentarai
Rašyti komentarą