Namelio ant vištos kojos istorija

                                   Namelio ant vištos kojos istorija.

Ant vištos kojos stovi namelis,

Jame gyvena mažas svirplelis.

Jis nelaimingas, nes verčiamas groti,

Pikta šeimininkė neleidžia sustoti.

Tik kai raganė ant šluotos namus palieka,

Svirplys ir jo smuikas truputį pamiega.

Bet jis turi draugą, Jonukas vardu,

Kartais jie verkia per naktį abu.

Svirplys negali niekaip išsilaisvint,

Jonuką gi ragana nori suvalgyt.

Ragana vaiką sočiai maitina,

O maistą jam sesutė gamina.

Jis užrakintas, o Grytutė laisva,

Bet be brolio negali bėgti iš čia.

Ragana jiedviem kalbėtis neleidžia,

Tad svirplys sugalvojo, kaip jiems pagelbėt.

Kai ragana užsiėmus ir nieko nemato,

Svirplys sau groja ramią sonatą.

Vaikai tyliai tada pabendrauja,

Ir viltis jiems atgimsta iš naujo.

Kai šeimininkė pasirodo vėl čia,

Svirplys garsiai užgroja slapčia.

Taip brolis pakalbėjo su sese

Ir nutarė jie abu bėgti iš čia.

Tik kaip tą pikčiurną apdumti?

Svirplys pasiūlė ją į krosnį įstumti.

Grytutė pasislėpė namo kerčioj,

Tik svirplio smuikelis skambėjo tyloj.

Šeimininkė ragavo Grytutės sriubą dažnai

Ir dabar pasilenkus žiūrėjo, ar viskas gerai.

Tik staiga netikėtai ir garsiai užgrojo svirplys,

Grytutė raganą stūmė ir užšovė krosnies duris.

Vaikai iš laimės šokinėjo linksmai,

O svirplelis jiems grojo smagiai.

Taip mažas svirplelis vaikams padėjo,

Raganą piktą jie kartu nugalėjo.

Svirplys gyvent pas vaikus išvyko,

Namelis ant vištos kojos tuščias paliko.

Leonas, Vilnius, 2018.09.28.