Kaip gimsta rekordai

Kaip gimsta rekordai

Šešias paras Jonelis bėgo,

Kol jojo širdgėla atlėgo –

Ragus įtaisė jam Onutė prieš savaitę,

Su jo draugu geriausiu, jų mylimoj giraitėj...

Penkis kartus jie tai padarė,

Kol Jonas traktoriuku lauką arė.

Netyčia pastebėjo Jonas, kaip jo miela Onutė

Nuoga išėjo iš giraitės, įraudusi truputį,

Jai iš paskos išlindo ir Petrelis,

Tarp kojų tilindžiavo jo varpelis.

Prilėkęs Jonas dramatiškai sustojo,

Veržliarakčiu į kaktą Petrui stipriai tvojo,

Onutė šaukė, – Jonai-, bet buvo per vėlu,

Meilužis jau gulėjo negyvas tarp vagų.

Nuskriaust žmonos Jonelis net nebandė, nes mylėjo,

Nusviedęs raktą, skaudama širdim į kojas dėjo.

Ir taip šešias paras Jonelis bėgo,

Kol jojo širdgėla atlėgo.

Bet niekas nepabėga nuo Lietuvos policijos kietos,

Sugavo jie Jonelį ir pasodino ant lentos.

Dabar ant gulto Jonas kiauras dienas sėdi

Ir vis galvoja, kodėl į šią pateko bėdą.

Dienas Jonelis stumia, laikydamas sau špygą,

Kol kartą jį svečiai aplankė iš Gineso rekordų knygos.

Dar niekas iki Jono šešias paras nebėgo,

Nevalgęs, nesiusiojęs ir visiškai be miego.

Pateko jo rekordas į Gineso rekordų knygą,

Bet Jonas tenorėjo, kad niekad tai nebūt įvykę.

Tuo tarpu laisvėje graži žmonelė

Parsivedė namo dar vieną jo draugelį,

Vos Jonas apie tai tik pagalvoja,

Jo kojos automatiškai kilnojas.

Jis vėl norėtų bėgt šešias paras,

Kas myli stipriai, Joną tas supras.

Leonas

2018.07.04

Vilnius