Rudeniška nuotaika

Rudeniška nuotaika

Ruduo. Vėlus skambutis į duris,

Atidarau ir įsileidžiu – liūdesys.

Įpilsiu jam arbatos ir vyno, jei tik geis,

Išgersime abu po taurę ir jis tada išeis.

          Bet jis ir vėl atėjo,

          Įsėlino vidun kaip lapė,

          Kamputy tyliai atsisėdo,

          Net taurės vyno atsisakė.

Tad sėdim dabar dviese,

Tylėdami reikšmingai,

Palydim dienos šviesą

Abudu nelaimingi. 

          Ką man dabar daryti,

          Ar dviese mums gyventi,

          Jėga gal jį išvyti,

          Ar kaip kitaip išvengti?

Kažkas man vakar sakė,

Kad netoli nuo seno,

„Lengvutė“ kaip plaštakė,

Depresija gyvena.

           Reikės abudu juos suvesti,

           Gal jie vienas kitam patiks?

           Aš, likęs vienas, pulsiu švęsti -

           Kažkas depresijos atsikratys.

          

Leonas

2017.09.30

Vilnius