Ilgesys

                                                                            Ilgesys

Išeini į rudenio tylą,

Debesėlį dangum plaukiant girdi,

Stebi paukštį skrydžiui pakylant

Ir taip ilgu tampa širdy.

      Ilgu visai ne dėl paukščių,

      Šie, pavasariui einant, sugrįš,

      O štai metai, kad ir kaip juos bešauktum,

      Vis išeina, rūpestingai uždarę duris.

Ilgu, nes vasara baigės

Ir ruduo neužtruks šiam kely,

Greit iškris pirmos snaigės,

Gal nuo jų smilkiniai jau žili?

      Tuoj pūga užtrauks savo dainą,

      Bus žiema, šalta ir gili,

      Ir į širdį jinai ateina,

      Ji artėja, ji - netoli.   

Leonas Litvinavičius

2019.10.05

Vilnius